Disney animacinis filmas „Mulan” (1998 m.) ir jo naujoji veiksmo versija (2020 m.) supažindino visą pasaulį su drąsios kinietės istorija, kuri persirengė vyru, kad galėtų stoti į armiją tėvo vietoje. Tačiau kas iš tiesų slepiasi po šia legenda? Ar Hua Mulan buvo tikras asmuo, ar tik folklorinė herojė? Pabandykime atskirti faktus nuo fantazijos.
Seniausia žinoma versija: „Mulan baladė”
Pirmasis žinomas Mulan istorijos užrašymas yra „Mulan baladė” – liaudies daina, kuri, manoma, buvo sukurta Šiaurės Wei dinastijos laikotarpiu (386–535 m. po Kr.) Tai gana trumpas kūrinys, susidedantis vos iš 392 kinų kalbos ženklų ir 62 eilučių, tačiau jis tapo vienu iš įtakingiausių klasikinės kinų literatūros kūrinių.
Nors pati antologija, kurioje originaliai buvo įtraukta baladė, yra perrašyta, reikšmingos ištraukos, įskaitant „Mulan baladė”, išliko Song dinastijos (960–1279 m.) antologijoje „Yuefu Shiji”, kurią XI–XII amžiuje sudarė antologistas Guo Maoqian.
Baladės turinys
Baladė prasideda nuo Mulan, kuri audžia prie durų ir atsdūsta. Ji negalvoja apie jokį mylimąjį – jos mintyse tėvo vardas, kuris paminėtas kiekviename iš dvylikos šaukimų į kariuomenę sąraše. Kadangi jos tėvas jau senas ir ligų kamuojamas, o šeimoje nėra vyresniojo brolio, Mulan nusprendžia pati stoti į armiją apsirengusi vyru.
Istorija pasakoja apie jos kelionę: ji perka arklį rytinėje turgavietėje, balną vakarinėje, pavadžius pietinėje ir botagą šiaurinėje. Baladėje aprašoma, kaip ji keliauja per Geltonosios upės krantus link Juodojo kalno, kur girdimas priešo arklių žvengiamas.
Po ilgos ir pasižymėjusios karinės tarnybos prieš klajoklių imperijas už šiaurinės sienos, Mulan yra pagerbta imperatoriaus, tačiau ji atsisako aukšto posto. Ji grįžta į gimtinę, kur susijungia su šeima ir, labai nustebindama savo bendražygius, atskleidžia esanti moteris.
Istorinis kontekstas: Šiaurės Wei ir Rouran karai
Pagal kiniškus istorinius dokumentus, tikras karas vyko tarp Šiaurės Wei valstybės ir mongoliškos valstybės, vadinamos Rouran. 429 metais Šiaurės Wei imperatorius (chanas) vadovavo armijai prieš Rouran, kuris, remiantis „Mulan balade”, truko 12 metų.
Šiaurės Wei dinastiją įkūrė Tuoba klanas – etninio Xianbei, proto-mongoliškos tautos, kuri buvo kilusi iš šiaurės stepių. Tuoba Xianbei valdovai patys buvo klajokliai iš šiaurinių stepių ir tapo sinizuoti, kai valdė ir įsikūrė šiaurinėje Kinijoje. Tai paaiškina, kodėl baladėje valdovas vadinamas „chanu” – titulu, kuris buvo naudojamas šiaurės klajoklių tautų valdovams.
Šiaurės Wei imperatoriai laikė Rouran necivilizuotais „barbarais” ir vadino juos Ruanruan („šliaužiančios kirmėlės”). Remiantis „Wei knygos” duomenimis, dinastijos oficialia istorija, imperatorius Taiwu 429 metais pradėjo karinę ekspediciją prieš Rouran, žygiuodamas į Juodąjį kalną, o vėliau plėsdamasis šiaurės link į Yanran kalną. Abu šie vietovardžiai yra minimi baladėje, o tai suteikia istorinio autentiškumo kūriniui.
Ar Mulan tikrai egzistavo?
Tai klausimas, kuris domina istorinius tyrėjus jau šimtmečius. Mokslininkai paprastai laiko Mulan išgalvotu personažu. Tam yra keletas svarbių priežasčių:
- Trūksta istorinių įrodymų. Oficialūs to laikotarpio įrašai nepatvirtina Hua Mulan nuotykių istoriškumo. Šiaurės Wei dinastijos įrašas, žinomas kaip „Pavyzdinės moterys”, kuris apima baladės laikotarpį, taip pat nemini Hua Mulan.
- Folklorinės kilmės. Kol kas nėra jokių istorinių įrodymų, kad Mulan tikrai egzistavo, o jos istorijos šaknys žodinėje tradicijoje dar labiau apsunkina patvirtinimą, ar ji buvo tikras asmuo.
- Kampanijai skirtų dainų pobūdis. Originali „Mulan baladė” greičiausiai buvo parašyta kaip kampanijos daina – daina, skirta įkvėpti ir motyvuoti kariuomenę. Mulan drąsa kartu su jos atsidavimu šeimai ir šaliai padarė ją tobulu idealu.
Tačiau moterys karės ir elitinės moterys, vadovaujančios kariniams padaliniams, iš tikrųjų egzistavo senovės Kinijos istorijoje. Pavyzdžiui, Princess Pingyang sukėlė kariuomenę, kad padėtų savo tėvui užimti sostą, o vėliau ji buvo vienintelė moteris visos imperijos Kinijos istorijoje, gavusi karinę pagarbą laidotuvėse.
Kaip Mulan legenda kito bėgant amžiams
Mulan istorija nėra statiškas pasakojimas – ji evoliucionavo per šimtmečius. Kiekviena epocha vis pridėdavo savo interpretaciją:
Ming dinastijos versija (XVI amžius)
Dramaturgas Xu Wei (1521–1593) parašė veikalą „Moteriška Mulan”, įvesdamas personažo pavardę Hua („gėlė”) bei jos prisiimtą vyriškąjį vardą Hua Hu, detaliai aprašydamas jos transformaciją iš mergaitės į vyro karį ir užbaigdamas santuokos motyvu, kuris buvo populiarus jo laikais.
Qing dinastijos versija (XVII amžius)
Vėlesnėse versijose Mulan istorija įgavo dar dramatiškesnius posūkius. Viena iš versijų pasakoja, kad po karinės tarnybos Mulan atsisakė imperatoriaus pasiūlymo tapti jo haremo dalimi. Kai jis įsakė ją pagrobti ir atvežti į rūmus, ji pasirinko mirtį vietoj pasidavimo jo priekabiams ir nusižudė.
Šiuolaikinė interpretacija
XX amžiuje Mulan istorija patyrė dar vieną transformaciją. 1998 m. Disney animacinis filmas supažindino su ja visą pasaulį, nors ir su reikšmingais pakeitimais – pridėdami kalbantį drakoną Mushu ir romantinę liniją. 2020 m. veiksmo versija bandė būti artimesnė originalui, tačiau taip pat sulaukė kritikos dėl istorinių nenuoseklumų.
Mulan reikšmė Kinijos kultūroje
Kinijoje Mulan yra sinonimiška herojei, o jos istorija yra namų pasaka, skatinanti mergaites būti drąsiomis. Jos legenda įkūnija kelias pagrindines kinų kultūros vertybes:
- Šeimyniškos pareigos (Xiao): Mulan pasiaukojimas dėl tėvo yra vienas iš aiškiausių šeimyninių pareigų pavyzdžių – pagrindinės konfucianizmo vertybės.
- Patriotizmas: jos atsidavimas šaliai gynimui rodo gilų lojalumą valstybei.
- Lyčių vaidmenų kvestionavimas: nors ji grįžo į tradicinį moters vaidmenį, jos gebėjimas gyventi tarsi būtų vyras 12 metų įkvepia moterų galių diskusijas.
- Kuklumas: jos atsisakymas priimti apdovanojimus ir noras grįžti pas šeimą parodo tradicinę kinišką vertybę – asmeninės šlovės atsisakymą bendruomenės labui.
Mulan įtaka šiandien
Mulan istorija išliko aktuali daugiau nei 1500 metų. Ji įkvėpė:
- Daugiau nei 10 kiniškų filmų nuo 1927 metų iki šių dienų
- Nesuskaičiuojamą kiekį teatro spektaklių ir operų
- Kovos menų stilių Mulan Quan, kuris sujungia tai chi su šokiu ir Kung Fu
- Feministinių diskusijų temą apie moterų galias ir lytinės tapatybės klausimus
- Šiuolaikines diskusijas apie lyčių lygybę ir moterų vaidmenį armijoje
Išvados
Ar Hua Mulan tikrai egzistavo? Tikriausiai ne kaip konkreti istorinė asmenybė. Tačiau jos istorija greičiausiai kilo iš tikrų įvykių – Šiaurės Wei ir Rouran karų, kurie siaubė šiaurinę Kiniją V amžiuje. Galbūt buvo moterų, kurios stojo į armiją apsirengusios vyrais, arba galbūt visa istorija buvo sukurta kaip įkvepiantis pasakojimas kariams ir visuomenei.
Svarbiausia yra tai, kad Mulan legendos tikroji galia slypi ne istoriniame tikslume, o vertybėse ir idealuose, kuriuos ji įkūnija. Ji įkvepia drąsą, atsidavimą šeimai, patriotizmą ir gebėjimą mesti iššūkį tradiciniams lūkesčiams. Kaip ir daugelis didžiausių legendų, Mulan istorija peržengia istorinių faktų ribas ir tampa universaliu pasakojimu apie žmogiškąją drąsą ir pasiaukojimą.
Tai paaiškina, kodėl po 1500 metų mes vis dar pasakojame Mulan istoriją – ne todėl, kad ji tikrai gyveno, bet todėl, kad ji atspindi tai, kuo norime būti.
