Gimstamumas Lietuvoje per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė reikšmingus pokyčius. Nuo 1994 metų iki 2024 metų gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 11,6 iki 6,5 gimusiųjų tūkstančiui gyventojų. Tai reiškia beveik 44 % sumažėjimą. Bendras gimusiųjų skaičius per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 42 376 iki 18 673, kas sudaro beveik 56 % kritimą.
Gimstamumas: pokyčiai ir tendencijos
1994 metais Lietuvoje gimė 42 376 vaikai, tačiau jau iki 2002 metų šis skaičius sumažėjo iki 29 541. Po to sekė laikinas atsigavimas, kai 2008 metais gimė 32 165 vaikai. Vis dėlto, nuo 2010 metų gimstamumas pradėjo nuosekliai mažėti, o nuo 2017 metų pastebėtas dar spartesnis kritimas, 2024 metais pasiekęs rekordiškai žemą lygį – 18 673 gimusius vaikus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais natūrali Lietuvos gyventojų kaita išliko neigiama. Per metus mirė 37,4 tūkst. žmonių, o tai yra 18,8 tūkst. daugiau nei gimė. Tai aiškiai rodo demografinę krizę, kuri kelia rimtų iššūkių tiek socialinei, tiek ekonominei valstybės ateičiai.
Demografinė duobė ir jos poveikis
Ekspertai pabrėžia, kad norint subalansuoti gyventojų kaitą, Lietuvai reikėtų dvigubai didesnio gimstamumo. Tai reiškia, jog gimstamumo rodiklis turėtų siekti apie 37 tūkst. naujagimių per metus. Deja, dabartinės tendencijos rodo, kad šis tikslas yra sunkiai pasiekiamas.
Nepaisant gerų ekonominių rodiklių, mažėjantis vaikų skaičius kelia nerimą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog demografinė situacija temdo ilgalaikes ekonomines prognozes. Mažėjantis jaunų žmonių skaičius gali lemti darbo rinkos susitraukimą bei socialinių paslaugų naštą ateityje.
Migracijos poveikis demografijai
2024 metais gyventojų skaičius Lietuvoje siekė 2 mln. 890,2 tūkst., kas yra 4,3 tūkst. daugiau nei prieš metus. Teigiamą neto tarptautinę migraciją daugiausia lėmė karo pabėgėliai iš Ukrainos bei atvykę asmenys iš Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Indijos. Tačiau net ir šie migracijos srautai negali kompensuoti mažėjančio natūralios gyventojų kaitos rodiklio.
Nors į Lietuvą pernai sugrįžo daugiau piliečių nei išvyko (9,4 tūkst. grįžusiųjų daugiau), gimstamumo kritimas tebėra didžiausias demografinis iššūkis. Didžiausia dalis emigravusiųjų Lietuvos piliečių pasirinko gyventi Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Vokietijoje.
Išvados ir ateities perspektyvos
Demografinių rodiklių kritimas Lietuvoje reikalauja skubių sprendimų. Valdžios institucijos turėtų stiprinti šeimos paramos politiką, siekdamos paskatinti jaunas poras turėti daugiau vaikų. Taip pat svarbu investuoti į ekonomines ir socialines priemones, kurios skatintų lietuvius grįžti gyventi ir kurti savo ateitį Lietuvoje. Be to, svarbu užtikrinti stabilias darbo ir gyvenimo sąlygas jaunoms šeimoms, kurios neretai emigruoja ieškodamos geresnių perspektyvų užsienyje.
Tik tikslingos ir ilgalaikės priemonės gali padėti stabdyti demografinę krizę ir užtikrinti Lietuvos visuomenės bei ekonomikos tvarumą ateityje.
Duomenų šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.