Kurie Lietuvos miestai nuo 1989-ųjų metų prarado daugiausiai gyventojų, o kurie augo sparčiausiai? Miestų TOP‘ai

Per 36 metus nuo paskutinio sovietinio surašymo Lietuvos miestai ir jų demografinis žemėlapis dramatiškai pasikeitė. Iš 103 Lietuvos miestų dauguma patyrė gyventojų skaičiaus mažėjimą, ir tik nedidelė dalis fiksavo augimą.

Sparčiausiai augę Lietuvos miestai:

1. Neringa (+68,4 %)
2. Gargždai (+15,4 %)
3. Smalininkai (+12,3 %)
4. Šalčininkai (+6,1 %)
5. Vilnius (+1,1 %)

Augimo priežastys:

• Neringa išsiskiria kaip kurortinis miestas, pritraukiantis turtingesnius gyventojus ir investicijas į nekilnojamąjį turtą.
• Vilniaus augimą lėmė keli faktoriai:
  • Miesto teritorijos išplėtimas nuo 287 km² iki 401 km²
  • Priemiesčių prijungimas
  • Teigiama vidinė migracija
  • Padidėjęs gimstamumas
• Gargždai augo dėl palankios geografinės padėties netoli Klaipėdos.

Sparčiausiai mažėję Lietuvos miestai:

1. Dusetos (-60,1 %)
2. Vabalninkas (-59,5 %)
3. Varniai (-57,1 %)
4. Daugai (-55,7 %)
5. Obeliai (-54,9 %)
6. Žagarė (-52,7 %)
7. Kavarskas (-52,3 %)
8. Užventis (-49,7 %)
9. Salantai (-48,8 %)
10. Simnas (-48,7 %)

Mažėjimo priežastys:

• Visagino atvejis unikalus – miestas patyrė didžiulį nuosmukį po Ignalinos AE uždarymo.
• Pramoninių miestų gyventojų skaičius mažėjo dėl pramonės restruktūrizacijos.
• Bendros mažėjimo tendencijos:
  • Emigracija (ypač po įstojimo į ES).
  • Urbanizacija – gyventojų koncentracija didmiesčiuose.
  • Neigiama natūrali gyventojų kaita.
  • Jaunimo išvykimas mokytis į didesnius miestus.

Kodėl taip dramatiškai keitėsi gyventojų skaičius?

Aukščiau pateikti duomenys atspindi gyventojų kaitą per Nepriklausomybės metus (1989-2023 m.). Ir nors pastaraisiais metais stebimas nežymus daugelio miestų gyventojų skaičiaus augimas, tačiau realybė kol kas labai liūdna: per 34 metų laikotarpį daugumos miestų gyventojų sumažėjo 30–40 proc. Tad nors kasmet, ypač didieji miestai, paauga po kelis procentus, prireiks daugybės metų šiam atotrūkiui išlyginti. Jeigu apskritai tai kada nors pavyks, turint omenyje vis mažėjantį gimstamumą bei emigraciją.

Be to, daugumos miestų gyventojų skaičius augo mažesnių miestų arba kaimo gyventojų skaičiumi, nes bendros tendencijos išlieka tos pačios – gyventojų Lietuvoje ir toliau mažėja.

Įdomūs faktai:

• 2023 m. 103 Lietuvos miestuose gyveno 1,88 mln. gyventojų (67 % šalies populiacijos).
• Vilnius, nepaisant bendro šalies gyventojų mažėjimo, pastaraisiais metais demonstruoja spartų augimą. Ir šiemet gyventojų skaičiumi aplenkė Rygos bei Talino miestus.
• Mažesni regioniniai centrai prarado vidutiniškai 30–50 % gyventojų.

Šie demografiniai pokyčiai kelia rimtų iššūkių regioninei plėtrai ir pabrėžia būtinybę kurti efektyvias regioninės politikos priemones, skirtas stabdyti gyventojų mažėjimą mažesniuose miestuose.

Šaltiniai:

1. https://www.registrucentras.lt/p/853
2. https://osp.stat.gov.lt/

Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.