Viesulas – vienas įspūdingiausių ir pavojingiausių gamtos reiškinių, galintis per kelias minutes pakeisti kraštovaizdį, sunaikinti dešimtmečius menantį paveldą ir priminti, kad prieš gamtą žmogus vis dar bejėgis. Lietuvoje viesulai nėra tik egzotiškas reiškinys – jie vis dažniau pasirodo mūsų padangėje, o klimato kaita žada, kad jų gali būti dar daugiau. Šis straipsnis ne tik primins skaudžius istorinius įvykius, bet ir paaiškins, kaip gimsta viesulas, kur jis dažniausiai formuojasi ir kaip nuo jo apsisaugoti.
Kai istorija pradingsta per kelias minutes
2011 m. liepos 27-ąją Kalnelio Gražionių kaime (Radviliškio rajone) viesulas visiškai sunaikino istorinę dvarvietę, statytą apie 1860 metus. Tai buvo vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas, menantis praeities didybę. Per kelias minutes griuvo ne tik pastatas – viesulas vertė vilkikus, traktorių priekabas, rovė kelio ženklus ir medžius.
Nors dažnai šis įvykis painiojamas su vis dar išlikusiu Gražionių dvaru Šiaulių rajone, tačiau istoriniai įrašai patvirtina – stichija smogė būtent Kalnelio Gražionių dvaro sodybai. Šis įvykis tapo skaudžia pamoka, kaip trapiai istoriją saugo gamta.
Kas yra viesulas?
Viesulas – tai stipriai besisukanti oro kolona, jungianti žemės paviršių su audros debesimi. Lietuvoje susidaro būtent sausumos viesulai, o ne tropiniai tornadai, kurie būdingi Šiaurės Amerikai.
Stipriausias Lietuvoje užfiksuotas viesulas siekė net 70 m/s (252 km/h) vėjo greitį – tai dvigubai daugiau nei leistina važiuoti automagistralėje!
Kaip gimsta viesulas?
Viesulo gimimas prasideda tarsi iš niekur. Karštą vasaros dieną saulė intensyviai kaitina žemę, o šiltas oras pradeda kilti aukštyn neįtikėtinu greičiu – šimtais kilometrų per valandą. Tuo pat metu trijų–penkių kilometrų aukštyje vyksta atmosferos konfliktas: šiltos oro masės susiduria su šaltomis, formuodamos milžinišką audrą – debesį, kuris išauga iki 10–15 kilometrų aukščio.
Čia įsijungia fizikos dėsniai, kurių žmogus nepajėgia kontroliuoti. Skirtingi vėjo greičiai skirtinguose aukščiuose sukuria rotacijos efektą – horizontaliai besisukantis oro cilindras staiga „atsistoja“ vertikaliai. Iš audros debesies ima leistis pilkas, besisukantis „liežuvis“, kurio plotis gali siekti 50–200 metrų. Kai šis atmosferos monstras paliečia žemę, prasideda tikrasis chaosas.
Stebėtina, kad visas šis sudėtingas procesas gali užtrukti vos 15–30 minučių, tačiau jo pasekmės paveikia vietovę metams, o kartais ir dešimtmečiams. Meteorologai šiuos gamtos reiškinius klasifikuoja pagal Fujitos skalę – tarsi sporto lygose. Silpniausias F0 kategorijos viesulas tik pakelia lapus ir pakelia lengvas šiukšles, tačiau jau F1 gali apversti automobilį. Tikroji galia atsiskleidžia F2 kategorijoje – tokių viesulų, kaip Širvintų ar 2024-ųjų Šiaulių, užtenka aštuonių tonų traktoriui pakelti. Dar stipresni F3–F4 viesulai, laimei, Lietuvos dangų aplenkia, o F5 kategorijos atmosferos milžinai gali ištrinti ištisus miestus.
Viesulų klasifikacija pagal Fujitos skalę (lentelė)
| Kategorija | Vėjo greitis (km/h) | Poveikis | Pavyzdžiai |
| F0 | 64–116 | Pakelia lapus, lengvas šiukšles, nežymiai pažeidžia stogus | Silpni Lietuvos viesulai, dažniausiai nepastebimi |
| F1 | 117–180 | Apverčia automobilius, laužo medžių šakas, plėšia stogų dangą | 1973 m. Kauno rajono viesulas |
| F2 | 181–253 | Griovimas vidutinio stiprumo pastatuose, kilnoja sunkias transporto priemones | 1981 m. Širvintų viesulas, 2024 m. Šiaulių viesulas |
| F3 | 254–332 | Visiškai sunaikina namus, išplėšia medžius su šaknimis | Retai pasitaikantys užsienyje, Lietuvoje neužfiksuoti |
| F4 | 333–418 | Sunaikina ištisus kvartalus, meta dideles transporto priemones šimtus metrų | JAV „super tornadai“ |
| F5 | 419–512 | Visiškai nušluoja miestus, lieka tik pamatai | 1999 m. Bridge Creek–Moore tornadas (JAV) |
Lietuvos viesulų istorija
Daugelis tikina, kad viesulai Lietuvoje – meteorologinė egzotika, tačiau statistika byloja priešingai. Nuo 1951 metų užfiksuoti 24 viesulai, o tikrasis skaičius gali būti daug didesnis – ne visi viesulai užfiksuojami, ypač tie, kurie pralekia per mažai apgyventas teritorijas. Ypač neramus buvo 1978–1983 metų laikotarpis, kai per metus praūždavo net po du viesulus.
1981 metų Širvintų viesulas iki šiol išlieka galingiausiu mūsų šalies istorijoje – jis griovė namus, plėšė stogus, skraidino gyvulius ir techniką, o aštuonių tonų traktoriai kilo aukštyn tarsi popieriniai lėktuvai. Trisdešimt metų vėliau, 2011–aisiais, Radviliškio rajone viesulas visiškai sunaikino Gražionių dvarvietę, parodęs, kad net kultūros paveldo objektai neatsilaiko prieš gamtos jėgas.
2024 metų Šiaulių rajono viesulas tapo vienu didžiausių šalies istorijoje, priminęs, kad šie atmosferos milžinai Lietuvoje ne tik neišnyko, bet galbūt net stiprėja.
Kada ir kur viesulas dažniausiai formuojasi?
Lietuvos viesulai turi aiškų sezoninį ritmą – jie kyla kovo–rugsėjo mėnesiais, dažniausiai rugpjūtį, ir formuojasi popietėmis, 15–21 valandą, kai susidaro palankios sąlygos aukštiems kamuoliniams–lietus debesims. Šie atmosferos gigantai kartais išauga iki 12–15 km aukščio, net virš troposferos ribos. Lietuvoje susiformuoja du viesulų tipai: pavojingesni sausumos viesulai ir jūroje ar mariose gimstantys vandens viesulai, kurie atrodo įspūdingai, bet retai pasiekia sausumą.
Viesulai mėgsta lygias, atviras vietoves – pietų ir rytų Lietuvos laukus, ežerų apylinkes. Šiaulių regionas taip pat patenka į rizikos zoną dėl palankių reljefo ir oro masių sąlygų.
2024-ieji – ekstremalių reiškinių metai
Praėjusieji metai Lietuvoje tapo šilčiausiais per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 °C – net 2,1 °C daugiau nei daugiametis vidurkis. Šie klimato pokyčiai tiesiogiai atsispindi ekstremaliųjų reiškinių dažnume.
Liepos viduryje prie Šiaulių praūžęs viesulas tapo vienu ryškiausių 2024-ųjų meteorologinių įvykių. Jis patvirtino tendenciją – klimato kaita keičia tradicijas, ekstremaliųjų oro reiškinių dažnis ir intensyvumas auga visame pasaulyje.
Kaip apsisaugoti nuo viesulo?
- Planuokite iš anksto – vos 15–30 min. gali lemti skirtumą tarp saugumo ir pavojaus.
- Sekite prognozes – naudokite įspėjimų sistemas telefone.
- Pasirinkite slėptuvę – geriausia rūsys arba langų neturinti patalpa pastato centre.
- Automobilyje – nevairuokite link viesulo, slėpkitės žemiausioje vietoje, užsidengę galvą.
- Venkite pavojingų vietų – medžių, tiltų, atvirų laukų.
- Nefilmuokite viesulo – jūsų gyvybė svarbesnė už kadrą.
- Būkite pasirengę krypties pokyčiui – viesulas gali staiga pasukti.
Viesulas prieš technologijas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba naudoja modernius radarus, kurie gali aptikti viesulo susidarymą realiu laiku. Tačiau tikslios trajektorijos numatyti neįmanoma – viesulas gali susiformuoti vos per 15 minučių ir netikėtai pakeisti kryptį.
Mokslininkai sutaria – klimato kaita gali padidinti viesulų dažnį ir intensyvumą Lietuvoje. 2024 m. temperatūros rekordai gali būti tik pradžia. Tai reiškia, kad tiek valdžia, tiek gyventojai turi ruoštis tokiems reiškiniams – žinios ir pasirengimas gali išgelbėti gyvybę.
Stipriausi viesulai pasaulio istorijoje
Nors Lietuvos viesulai gali atrodyti galingi, pasaulio mastu jie dažniausiai priskiriami vidutiniam ar silpnesniam lygiui. Kitose šalyse stichijos mastai pasiekia neįsivaizduojamą lygį.
- Tri–State tornadas (JAV, 1925 m.) laikomas ilgiausiai siautėjusiu viesulu istorijoje. Jis nusidriekė per tris valstijas, nukeliavo 352 kilometrus ir pražudė 695 žmones.
- El Reno tornadas (Oklahoma, JAV, 2013 m.) – pats plačiausias užfiksuotas viesulas, kurio skersmuo siekė net 4,2 kilometro. Nors jo trajektorija buvo trumpesnė, vėjo gūsiai viršijo 480 km/h.
- Daulatpur–Saturia tornadas (Bangladešas, 1989 m.) – daugiausia aukų nusinešęs viesulas pasaulyje. Jis pražudė apie 1 300 žmonių ir sužeidė dar daugiau nei 12 000.
- Bridge Creek–Moore tornadas (Oklahoma, JAV, 1999 m.) – oficialiai stipriausias kada nors užfiksuotas viesulas pagal vėjo greitį. Radarai rodė iki 512 km/h gūsius.
Šie pavyzdžiai parodo, kad nors Lietuvos klimatas retai leidžia susiformuoti F4 ar F5 kategorijos viesulams, kitose pasaulio vietose jie gali tapti milžiniška grėsme ištisoms bendruomenėms ir net miestams.
Viesulai Lietuvoje – ne filmo siužetas, o realybė. Jie gali nušluoti ir seną dvarą, ir naują namą. Gamta taip primena, kad ji vis dar stipresnė už mus. Išlikti saugiais galime tik mokydamiesi ją gerbti, stebėdami orų pokyčius ir žinodami, kaip elgtis, kai horizonte pasirodo besisukantis pilkas stulpas.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/viesulas/
- https://www.nssl.noaa.gov/education/svrwx101/tornadoes/
- https://homework.study.com/explanation/what-is-the-difference-between-a-tornado-and-a-whirlwind.html
- https://www.britannica.com/science/whirlwind
Nuotraukų šaltinis ©canva.
