Kiaušiniai, kiškučiai, šokoladas – atrodytų, velykinės tradicijos visame pasaulyje turėtų būti gana panašios. Tačiau vos nukrypus nuo pagrindinio turistinio kelio, atsiskleidžia nuostabiai margas pasaulis. Vienur šventę atidaro aitvarai, kitur – kilimų pynimas gatvėse, dar kitur – moliniai ąsočiai, skrendantys tiesiai nuo balkonų. Štai velykinės tradicijos, kurios tikrai paliks įspūdį ir galbūt įkvėps kitokiam pavasario sutikimui.
Velykinės tradicijos Prancūzijoje: išskrendantys į Vatikaną varpai
Prancūzų katalikų tikėjimas sako, kad nuo Didžiojo penktadienio iki Velykų ryto visi šalies bažnyčių varpai išskleidžia sparnus ir išskrenda į Vatikaną – gauti popiežiaus palaiminimo. Todėl nuo penktadienio bažnyčiose vyrauja spengianti tyla: varpai neskamba, nes jų tiesiog fiziškai nėra. Pasakojama, kad parskrisdami jie atneša gausybę saldumynų vaikams, o Velykų rytą, jiems pagaliau sugrįžus į bokštus, bažnyčiose vėl ataidi visu garsu skelbiama džiugi žinia. Vaikams tai ne tik graži istorija – tai pasakojimas, kuriame skraidantys objektai atneša dovanas, panašiai kaip Kalėdų Senelis, tik su kur kas galingesniu garsiniu fonu.
Bet tikroji Prancūzijos velykinė legenda gyvuoja Bessières miestelyje. Kiekvienais metais Velykų pirmadienį čia kepamas milžiniškas omletas – iš penkiolikos tūkstančių kiaušinių, keturių metrų skersmens keptuvėje, keturiasdešimties virėjų rankomis. Istorija teigia, kad ši tradicija prasidėjo dar Napoleono laikais: imperatorius, paragavęs vietinio virėjo omleto ir likęs nepaprastai sužavėtas, esą įsakė surinkti visų miestelėnų kiaušinius ir iškepti tokį kūrinį, kuris pamaitintų visą jo armiją. Tiesa tai ar legenda – šiandien prie šio gigantiško omleto susirinkę žmonės ragauja ne tik patiekalą, tačiau ir gyvą istoriją, pagardintą prancūzišku pasididžiavimu.
Velykinės tradicijos Skandinavijoje: raganos vaikų veidais
Šiaurės Europoje, ypač Švedijoje ir Suomijoje, Velykos turi savotišką tamsos ir šviesos dualizmą. Vaikai, apsirengę senais moteriškais drabužiais, su ryškiai nudažytais skruostais, strazdanomis ir didelėmis skrybėlėmis, eina nuo durų prie durų ir prašo saldumynų – visai kaip per Heloviną, tik pavasarį. Šios mažosios „mergaitės–raganos“ vadinamos Påskkärring.
Tradicijos šaknys siekia senuosius tikėjimus, jog prieš Velykas tikrosios raganos skrenda ant šluotų į mistinius susirinkimus su velniu, o sugrįžta tik po Prisikėlimo. Senovėje susitikti su ragana šventosios savaitės metu buvo laikoma labai blogu ženklu, tad žmonės kūrendavo milžiniškus laužus, triukšmaudavo ir stengdavosi visais įmanomais būdais apsisaugoti nuo piktųjų dvasių.
Šiandien iš šios kraupios mitologijos liko tik laimingi vaikai su pilnais saldainių krepšeliais, rankų darbo atvirukais ir labai puošniomis skrybėlėmis, kurios džiugina praeivius.
Velykų tradicijos Ispanijoje: Semana Santa su Dievo Motina
Ispanijoje Velykų savaitė – Semana Santa – yra viena rimčiausių ir kartu spalvingiausių metų švenčių. Sevilijoje, Malagoje ir kituose didžiuosiuose miestuose kelias dienas trunka procesijos, kurių metu brolijų nariai neša masyvias, auksu spindinčias šventųjų skulptūras ir Dievo Motinos figūras. Kartais dešimtys vyrų po sunkia konstrukcija juda gatve vieningu, hipnotizuojančiu ritmu. Tai dramatiškas spektaklis ir gilus tikėjimas viename.
Velykų tradicijos Graikijoje: gatvėse dūžtantys indai ir ugnis rankose
Graikai mėgsta sakyti, kad jų Velykos – tikrosios Velykos, nes Graikija yra viena iš nedaugelio šalių, kur ši šventė laikoma gerokai svarbesne net už Kalėdas. Velyknakčio mišios Graikijoje yra ypatingo jautrumo ir bendrystės patirtis. Vidurnaktį bažnyčioje visiškai užgęsta visos šviesos, kunigas iškelia amžinąją ugnį ir nuo jos uždega pirmąją žvakę. Ši liepsna per kelias minutes perduodama iš rankų į rankas, kol visą bažnyčią ir aikštę nušviečia tūkstančiai mažų ugnelių.
Žmonės saugo šią ugnį keliaudami namo – tikima, kad jei žvakė neužges iki pat namų durų, tai atneš laimę ir apsaugą ištisus metus. Prie šios atmosferos prisideda raudonai dažyti margučiai – raudona spalva čia simbolizuoja Kristaus kraują ir pergalingą prisikėlimą. Taip pat kepama tsoureki – pynės formos šventinė duona su kvapiaisiais prieskoniais. Po mišių šeimos grįžta namo ir valgo magiritsa – tradicinę ėriuko vidurių sriubą. Tiems, kurie nėra pratę prie specifinių ingredientų, kvapas gali tapti iššūkiu, bet graikams tai – tikrasis namų ir šventės aromatas.
Tačiau ne viskas taip rimta. Korfu saloje, Velykų rytas prasideda kur kas triukšmingiau. Čia iš balkonų tiesiog į gatvę lekia milžiniški moliniai ąsočiai (botides), pilni vandens. Jie trenkiasi į grindinį, šukės skraido į visas puses, o minia ploja ir džiūgauja: kuo didesnis ąsotis sudūžta, tuo garsesni plojimai aidi aplinkui. Ši tradicija simbolizuoja visišką apsivalymą ir naują pradžią – išmetami seni, užteršti indai, kad namuose atsirastų vietos naujiems, švariems metams. Turistai, nepasiruošę šiam „keramikos lietui“, kartais nustemba labiau nei patys graikai, kuriems tai – geriausia streso iškrova.
Velykinės tradicijos Gvatemaloje: kilometrų ilgio kilimai gatvėse
Centrinėje Amerikoje Velykų tradicijos įgauna tokį mastą ir kruopštumą, apie kurį europiečiui sunku net pagalvoti. Gvatemaloje, ypač istoriniame Antigua mieste, bendruomenės kelias savaites prieš Velykas ruošia medžiagas ir gatvėse tiesiog ant asfalto pina kilimus iš spalvotų pjuvenų, gėlių žiedų, samanų, vaisių ir įvairiausių augalų. Šie kilimų takai – alfombras – gali tęstis kelis kilometrus ir sudaryti sudėtingiausius ornamentus: nuo religinių simbolių iki geometrinių figūrų ir majų motyvų.
Visa tai sukuriama žinant, kad per didžiąją Velykų procesiją šimtai žmonių praeis tiesiai per juos. Kilimas yra auka – jis sukuriamas tam, kad būtų sunaikintas šventos eisenos metu. Tai akivaizdi pamoka apie gyvenimo laikinumą ir apie tai, kad grožio vertė slypi pačiame kūrimo procese, o ne rezultato išsaugojime. Antigua per Velykas pritraukia smalsuolius iš viso pasaulio, bet vietiniams tai nėra šou – tai bendrystės ciklas, kuriame dalyvauja visos kartos: nuo mažų vaikų iki senolių.
Velykinės tradicijos Bermuduose: aitvarai kaip prisikėlimo simbolis
Bermudų salose Didįjį penktadienį dangus nusidažo visomis vaivorykštės spalvomis – į viršų kyla šimtai aitvarų. Tai nėra šiaip vaikų pramoga; aitvarų kūrimas čia laikomas rimtu meistriškumo egzaminu, kuriam ruošiamasi kelias savaites. Sakoma, kad ši tradicija kilo kolonijiniais laikais, kai vienas britų misionierius panaudojo aitvarą kaip vaizdinę priemonę norėdamas paaiškinti vietiniams gyventojams, kaip Kristus pakilo į dangų.
Šis vaizdinys prigijo ir tapo neatsiejama kultūros dalimi. Šiandien Bermudų gyventojai Didįjį penktadienį renkasi paplūdimiuose ir parkuose su sudėtingos konstrukcijos, triukšmingai ore skambančiais aitvarais. Vakarop geriausieji apdovanojami už grožį ir skrydžio trukmę. Kaip ir Gvatemalos kilimų atveju, daugelis aitvarų po šventės tiesiog sunaikinami – svarbiausia yra džiaugsmas, patirtas juos gaminant ir leidžiant į laisvę.
O Lietuvoje?
Lietuviškos velykinės tradicijos – margučių dažymas, jų ridenimas ir stiprumo tikrinimas daužant – gali pasirodyti kuklesnės esant šiaurietiškam pavasario orui, tačiau jų šaknys yra neįtikėtinai gilios. Margutis yra vienas seniausių pavasario atgimimo simbolių; kiaušinis kaip gyvybės pradžia buvo garbinamas dar gerokai iki krikščionybės atėjimo į mūsų kraštus.
Tai, kad Lietuvoje margučiai vis dar dažomi natūraliomis priemonėmis – svogūnų lukštais, beržų pumpurais, šienu ar vašku – nėra tik senovės archaizmas. Tai tiesiog geras skonis ir ryšys su gamta. Niekas dar neišgalvojo nieko estetiškesnio už tą sodrią, tamsiai oranžinę ar rudą spalvą, kurią suteikia paprasčiausias svogūnų lukštų nuoviras. Margučių ridenimas ne tik suteikia azarto, bet ir simbolizuoja žemės budinimą iš žiemos miego.
Pasaulyje velykinės tradicijos skiriasi tiek, kiek skiriasi kultūros, kurios jas puoselėja. Tačiau viena bendra gija eina per visas šalis: tai pavasario laukimas, šviesos pergalė prieš tamsą ir nuolatinis noras švęsti naują pradžią. Visa kita – tik detalės. Labai gražios, triukšmingos ir spalvingos detalės.
Šaltiniai:
- https://www.wanderlustmagazine.com/inspiration/worlds-craziest-easter-traditions/
- https://www.ef.com/wwen/blog/language/8-super-fun-easter-traditions-from-around-the-world/
- https://www.barcelona.cat/culturapopular/en/noticia/entwelve-easter-traditions-from-around-the-world_493911
- https://www.solosholidays.com/uk/fascinating-easter-traditions-around-the-world/
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
