Kas pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodžius burokėlių sultys ir sportas? Tikriausiai sportuojantys žmonės, olimpiniai bėgikai arba triatlono entuziastai, gurkšnojantys raudonas sultis prieš varžybas. Tačiau mokslas žengia kur kas toliau – ir šiandien tų pačių sulčių potencialą tiria veterinarai, sportinių gyvūnų treneriai ir zoologai. Jų atradimas paprastas, bet stulbinamas: nitratai, kurių gausu burokėliuose, veikia ne tik žmogaus, bet ir gyvūno raumenų fiziologiją. Šuo, žirgas, net laboratorinė pelė – visi gali bėgti greičiau, ilgiau ir efektyviau, jei jų organizmas gauna pakankamai neorganinių nitratų.
Nitratų mokslas: nuo burokėlių iki raumenų
Neorganiniai nitratai (NO₃⁻), kurių burokėliuose yra apie 250–300 mg 100 mililitrų sulčių, patekę į organizmą virsta azoto oksidu (NO). Šis paprastas molekulinis junginys turi didžiulį poveikį: jis plečia kraujagysles, gerina deguonies tiekimą raumenims ir – tai svarbiausia – daro mitochondrijas efektyvesnes. Mitochondrijos yra ląstelių energetinės gamyklos, kuriose vyksta aerobinis kvėpavimas. Kai jos veikia geriau, raumenys išgauna daugiau energijos iš to paties deguonies kiekio. Sporto medicinos specialistai šią savybę vadina deguonies kainos sumažinimu: ta pati fizinė apkrova reikalauja mažiau išteklių.
Žmonių atveju šis mechanizmas yra gerai ištirtas ir plačiai pritaikytas sportinėje praktikoje. Tačiau gyvūnų raumenų biologija yra pakankamai panaši į žmogaus, tad tyrėjai ėmė kelti natūralų klausimą: o kas, jei tas pats principas veiktų šunims ar žirgams?
Burokėlių sultys ir šunys: greitis, ištvermė ir keturių kojų atletai
Tyrimai su šunimis dar nėra tokie išsamūs kaip su žmonėmis, tačiau pirminiai duomenys žadina mokslininkų smalsumą. Šunų raumenų audinys yra itin panašus į žmogaus griaučių raumenis – tokia pačia proporcija sudarytas iš greito ir lėto tipo skaidulų, kurioms abiem azoto oksidas daro teigiamą poveikį. Eksperimentai su laboratoriniais graužikais – kurie fiziologiškai artimesni šunims nei žmonėms – parodė, kad nitratų papildai leido pelėms bėgti ilgiau iki nuovargio, o jų raumenys naudojo deguonį efektyviau nei kontrolinėje grupėje.
Tai ypač aktualu veislėms, auginamoms sportui: greihoundams, sibiro haskiams, belgų malinua. Šie šunys yra tikri keturkojai atletai – tam tikros greihoundų varžybos primena sprintinius bėgimus, o haskių rogių lenktynės – ultra–maratono analogą. Treneriai ir veterinarai vis dažniau diskutuoja apie natūralias mitybos priemones, galinčias pagerinti šių šunų rezultatus be draudžiamų preparatų vartojimo. Burokėliai su savo natūraliu nitratų kiekiu šiame kontekste tampa itin patraukliu kandidatu.
Svarbu paminėti ir saugumo aspektą: burokėliai šunims nėra toksiški. Priešingai nei kai kurios daržovės, pavyzdžiui, svogūnai ar česnakai, burokėliai paprastai yra gerai toleruojami. Natūraliai maža jų dozė maiste gali suteikti nitratų papildomai neperkraunant virškinimo sistemos. Žinoma, bet kokie mitybos pakeitimai sportiniam šuniui turėtų būti derinami su veterinaru.
Burokėlių sultys ir žirgai: kur mokslas pažengė labiausiai
Žirgų sporto pasaulyje – lenktynėse, šuolių per kliūtis varžybose, dresūroje –natūralių būdų pagerinti gyvūnų rezultatus paieška yra nuolat aktuali tema. Čia nitratų tyrimai pažengė ryškiausiai. Keletas Europos ir Australijos universitetų atliko eksperimentus su lenktyniniais žirgais, tiriant nitratų poveikį jų deguonies pasisavinimui ir nuovargio rodikliams.
Rezultatai buvo įdomūs: žirgai, gavę papildomai nitratų tiek iš burokėlių sulčių, tiek iš sintetinių šaltinių, per didelio intensyvumo pratimus demonstravo mažesnį pieno rūgšties kaupimąsi raumenyse. Tai reiškia, kad jie pavargsta lėčiau. Pieno rūgštis, arba laktatas, yra klasikinis nuovargio žymuo: kuo lėčiau jis kaupiasi, tuo ilgiau gyvūnas gali išlaikyti aukštą tempą. Moksliniai tyrimai, nagrinėjantys nitratų poveikį žirgų raumenų metabolizmui, atskleidė, kad nitratų grupės žirgai po intensyvaus treniruočių ciklo greičiau atgavo jėgas nei kontrolinė grupė.
Be to, žirgų širdis ir kraujotakos sistema yra itin jautri azoto oksido poveikiui. Žirgai turi vieną didžiausių širdžių tarp sausumos gyvūnų, o jų kraujagyslių tinklas raumenyse – itin galingas. Azoto oksidas, plėsdamas kraujagysles, leidžia kraujui greičiau ir gausiau patekti į aktyvius raumenis. Tai tiesiog fiziologinis pranašumas, kurį galima aktyvuoti per mitybą.
Burokėlių sultys ir sportas: kaip tai veikia iš tikrųjų?
Giliau pažvelgus į mechanizmą, nitratų poveikis yra kelių lygių:
- Pirma, azoto oksidas aktyvuoja fermentą, vadinamą citochromo c–oksidaze, kuris yra paskutinis elektronų grandinės komponentas mitochondrijose. Paprasčiau tariant – tai lyg aukščiausios kokybės kuras ląstelės energetiniam varikliui.
- Antra, nitratai keičia raumenų kalcio reguliavimą, todėl raumuo greičiau ir efektyviau susitraukia.
- Trečia, mažėja vadinamoji deguonies kaina – tas pats judesys atliekamas sunaudojant mažiau deguonies.
Visa tai kartu reiškia, kad gyvūnas, kurio organizme yra pakankamai nitratų, yra tiesiog efektyvesnis. Ne stipresnis, ne drąsesnis – o efektyvesnis. Ir tai yra esminė sporto fiziologijos sąvoka: elitiniai atletai, tiek žmonės, tiek gyvūnai, dažnai skiriasi ne jėga, o veiklos ekonomiškumu.
Praktiniai klausimai: kaip ir kiek?
Žinoma, kyla praktinis klausimas: kaip visa tai pritaikyti? Žmonėms rekomenduojama gerti apie 300–500 ml burokėlių sulčių likus 2–3 valandoms iki fizinio krūvio – tada nitratų koncentracija kraujyje pasiekia piką. Gyvūnams tikslus dozavimas dar tiriamas. Šunims kai kurie mitybos specialistai rekomenduoja nevirtus, smulkintus burokėlius kaip priedą prie kasdienio maisto – tai natūralus nitratų šaltinis. Žirgams kai kurios lenktynių arklidės jau eksperimentuoja su burokėlių granulėmis ar sultimis pašaro sudėtyje, nors moksliniai protokolai dar kuriami.
Vienas svarbus praktinis niuansas: nitratų konversija į azoto oksidą vyksta burnos bakterijų pagalba. Tai reiškia, kad sveikas burnos mikrobiomas yra būtina sąlyga, kad burokėlių sultys veiktų. Antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai žmonėms arba tam tikros antibiotikų terapijos gyvūnams gali slopinti šį procesą. Todėl natūralios mitybos kontekstas yra svarbus – burokėliai geriausiai veikia tada, kai viso organizmo ekosistema yra sveika.
Burokėlių sultys ir sportas: ko dar nežinome
Mokslas čia yra sąžiningas: gyvūnų nitratų tyrimai dar toli gražu nėra tokie sisteminiai kaip žmonių. Daugelis duomenų gauti iš mažų imčių studijų arba ekstrapoliuoti iš graužikų tyrimų. Skirtingos veislės, skirtingo amžiaus gyvūnai, skirtingi treniruočių režimai – visa tai veikia rezultatus skirtingai. Be to, lenktyninių žirgų srityje yra ir etinis bei reguliacinis klausimas: kur yra riba tarp natūralios mitybos optimizavimo ir farmakologinių poveikių analogų? Šiuo metu burokėlių sultys nėra draudžiamos jokiose žinomose gyvūnų sporto federacijų sąrašuose, tačiau diskusija tebevyksta.
Viena aišku: burokėlių sultys ir sportas – tai jau ne tik žmonių istorija. Nuo velodromo iki žirgyno, nuo miesto bėgimo parko iki haskių trasų šiaurėje – nitratų mokslas eina ten, kur juda gyvi organizmai. O kadangi raumenų fiziologija yra labiau universali, nei mes kartais manome, galbūt kitą kartą, kai jūsų šuo pralėks pro šalį it žaibas, verta pagalvoti: gal jis tiesiog puikiai maitinamas?
Šaltiniai:
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5295087/
- https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/10408398.2020.1746629
- https://www.mdpi.com/2072-6643/17/12/1958
- https://www.healthline.com/health/food-nutrition/beetroot-juice-benefits
- https://www.frontiersin.org/journals/nutrition/articles/10.3389/fnut.2021.660150/full
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
