Nors ligi šių dienų vis dar galima išgirsti, kad kačių ir šunų mylėtojai būriuojasi į atskiras, taip vadinamas, „stovyklas“, vienaip ar kitaip juos visus sieja vienas ir tas pats bendras dalykas – meilė mažajam keturkojui, kuris daugeliu atvejų tampa ne tik vienu iš mūsų gyvenimo pakeleivių, bet ir pačiu artimiausiu draugu bei šeimos nariu.
Natūralu, kad savame draugų ir (ar) šeimos rate neturi būti kažkuo ypatingas ir (ar) išskirtinis, nes esi mylimas už tai, kas esi toks, koks esi, ypač, jei esi tas mažasis, neišvengiamai nuo dvikojo priklausomas, draugas ir (ar) šeimos narys. Mūsų mažieji draugai ir (ar) šeimos nariai praturtina mūsų gyvenimą ir to užtenka. Net jei ir epizodiniais momentais jie gali sukelti vienkartinių ir (ar) trumpalaikių papildomų iššūkių, kartą įžengę į mūsų pasaulį, jie neabejotinai praturtina jį teigiamomis emocijomis, kurių iš kitur niekur negautume.
Kiekvieno iš mūsų augintinis (katė, šuo ar bet kuris kitas augintinis) neabejotinai ir nenuginčytinai yra ir bus mums pats mieliausias, nuostabiausias, unikaliausias ir niekaip neatkartojamas.
Tačiau šį kartą, neišskirdami nė vieno iš pirmiau nurodytų stovyklų, tiesiog siūlome susipažinti su šunimis, kurie nustebino ne tik savo šeimininkus, bet ir visą pasaulį, taip įeidami į istoriją. Galbūt šios istorijos leis į šalia esantį Jūsų augintinį ir (ar) jo meilę Jums pažvelgti kitaip.
Hačiko
Hačiko buvo Japonijoje gyvenęs Akita Inu veislės šuo, kuris jau beveik šimtmetį laikomas begalinės ištikimybės ir atsidavimo simboliu. Hačiko kiekvieną rytą lydėdavo savo šeimininką į traukinių stotį, iš kurios jis vykdavo į darbą, o vėliau kasdien pasitikdavo savo šeimininką toje pačioje vietoje, kurioje jį išlydėdavo. Deja, vieną dieną Hačiko savo šeimininko nebesulaukė. Tądien jo šeimininkas mirė darbe. Nepaisant to, iki pat savo mirties, t. y. beveik 10 metų po šeimininko mirties, Hačiko ir toliau kasdien ištikimai laukdavo savo šeimininko įprastoje jiems vietoje, tikėdamasis, kad vieną dieną jo šeimininkas sugrįš. Apie Hačiko buvo ir vis dar tebėra kuriami filmai (pvz., 2009 m. filmas „Hachi: A Dog‘s Tale“).
Balto
Balto buvo Sibiro haskis, kuris jau beveik šimtmetį simbolizuoja drąsą ir ištvermę. Balto ir kartu su juo keliavę šunys itin nepalankiomis oro ir reljefo sąlygomis apie 700 kilometrų gabeno gyvybiškai svarbią vakciną nuo difterijos. Apie Balto buvo ir vis dar tebėra kuriami filmai (pvz., 1995 m. animacinis filmas „Balto“).
Smokė
Neįtikėtina, bet ši Jorkšyro terjerė yra Antrojo pasaulinio karo legenda. Ji prisidėjo prie oro bazės statybos ir reikalingų ryšio laidų nutiesimo. Kas dar labiau neįtikėtina, kad ji ne tik išgyveno karą, bet ir gerą dešimtmetį dalyvavo įvairių televizijų laidose ir netgi tapo pirmuoju terapiniu šunimi.
Rintintinas
Tai garsiausias Vokiečių aviganių kilmės šuo tapęs įvairių televizijos serialų ir knygų žvaigžde, kuris buvo išgelbėtas Pirmojo pasaulinio karo metu. Jis pasirodė net 27 filmuose, o po jo mirties jo vardas buvo naudojamas ir (ar) filmai ir serialai apie jį ir (ar) jo motyvais buvo kuriami dar ilgus dešimtmečius.
Laika
Pasakyti, kad tai buvo pirmasis šuo, nukeliavęs į kosmosą, būtų tas pats, kas nepasakyti nieko. Tai buvo pirmoji gyva žemės būtybė, keliavusi į kosmosą. Deja, šis benamis mišrūnas neišgyveno šio skrydžio ir tai, kad jis neišgyvens skrydžio, buvo aišku nuo pat pradžių. Ar Laika to norėjo? Neabejotinai, kad ne. Tačiau Laika, nors ir be pasirinkimo, tapo pasiaukojimo ir pasiekimų simboliu, kuris skatino tolimesnius bandymus pasiekti kosmoso platybes.