„Frankenstein“ (2025) filmas yra šiuolaikinė klasikinio Mary Shelley romano adaptacija, kurioje mokslininko ambicija peržengia moralės ribas, o jo kūrinys virsta kerštinga ir tragiška figūra. Filmo siužetas atskleidžiamas kaip paskutinė Viktoro Frankenšteino išpažintis laive, įstrigusiame Arktyje. Kaip šį filmą vertina kino kritikai bei žiūrovai?
Frankenstein – filmo siužetas
Istorija prasideda Arkties vandenyse, kur laivo kapitonas Voltonas ir jo įgula randa sužeistą vyrą – Viktorą Frankenšteiną. Tuoj pat juos užpuola neįtikėtinai stipri ir didžiulė, monstrą primenanti būtybė. Po įnirtingos kovos, kurios metu pabaisa yra tik sužeidžiama, bet ne nugalima, Viktoras atskleidžia šokiruojančią tiesą: monstras yra jo paties kūrinys.
Ambicijos šaknys ir gyvybės sukūrimas
Viktoras prisimena savo vaikystę: traumuojančią motinos mirtį gimdymo metu ir šaltą tėvo, garsaus chirurgo, reakciją į mirtį. Šis įvykis įžiebė Viktoro maniją įveikti mirtį.
Londone Viktoras pristato savo pirmąjį, pusiau žmogaus pavidalo kūrinį, sudėtą iš kūnų dalių ir animuotą elektros energija. Tai sukelia pasipiktinimą tarp profesorių, tačiau sudomina keistąjį Harlandą, kuris tampa jo rėmėju. Harlandas, žūstantis nuo sifilio, finansuoja Viktoro tyrimus didžiulėje pilyje, tikėdamasis, kad Viktoras atgaivins jį patį naujame, tobulame kūne.
Tuo pat metu Viktoras susipažįsta su savo brolio Viljamo sužadėtine Elžbieta (Elizabeth). Ją pakeri, bet tuo pat metu ir atstumia Viktoro arogancija bei idėjų pavojus.
Monstro gimimas ir palikimas
Pasiruošęs naujai, tobulai būtybei, Viktoras surenka dalis nuo mirusiųjų. Per audrą jis įjungia generatorių. Prieš atgaivinimą, Harlandas dar kartą prašo, kad Viktoras perkeltų jo sielą, tačiau, jam atsisakius, kyla grumtynės, kurių metu Harlandas krenta į bedugnę ir miršta.

Monstras atgyja. Iš pradžių Viktoras bando jį mokyti, bet greitai pajaučia baimę dėl jo neplanuotos galios. Jis užrakina savo kūrinį pilyje, nepasitikėdamas jo neištobulinta prigimtimi. Elžbieta, priešingai, jaučia ryšį ir užuojautą padarui. Ji mato jo akyse skausmą ir bando jį išmokyti kalbėti, o Monstras pirmiausia ištaria jos vardą.
Viktoras, apimtas pavydo ir įsitikinęs, kad jo eksperimentas – Harlando mirties priežastis, nutaria sunaikinti pilį ir pabaisą. Prieš padegant pilį, Monstras ištaria „Elžbieta“. Viktoras bando jį gelbėti, tačiau per vėlai – pilis sugriūna, o Viktoras netenka kojos.
Išsilavinimas ir kerštas
Pabaisa ištrūksta ir, pasislėpęs namelyje, stebi aklą senolį ir jo šeimą. Stebėdamas jų gerumą ir senolio išmintingus žodžius, Monstras išmoksta skaityti, empatijos ir ieško savo tapatybės. Radęs Viktoro dokumentus, jis sužino apie savo tragišką kilmę ir nusprendžia ieškoti savo kūrėjo.
Monstras pasirodo per Viljamo ir Elžbietos vestuves ir reikalauja, kad Viktoras sukurtų jam draugę. Kilus grumtynėms, Viktoras griebia ginklą, tačiau netyčia nušauna Elžbietą. Apimtas pykčio, Monstras nužudo Viljamą ir neša mirštančios Elžbietos kūną į olą, kur ji miršta.
Pabaiga: atleidimas Arktyje
Viktoras persekioja Monstrą iki pat Arkties, ieškodamas keršto. Paskutinėje konfrontacijoje, Monstras, pavargęs nuo begalinio gyvenimo, prašo Viktoro jį nužudyti, bet išgyvena sprogimą.
Susižeidęs ir mirties akivaizdoje, Viktoras galiausiai atgailauja. Jis atsiprašo Monstro, pavadina jį sūnumi ir prašo gyventi toliau, dalindamas jam viltį. Monstras pabučiuoja savo mirusį kūrėją, nulipa nuo laivo, atstumia jį nuo ledo ir neria į nežinią, tęsdamas savo kelionę vienas.
Frankenstein IMDB reitingai ir filmo populiarumas
Filmas „Frankenstein“ (2025), atsižvelgiant į jo didelį biudžetą ir garsaus režisieriaus Guillermo del Toro pavardę, sulaukė didelio dėmesio internetinėse kino platformose.
- IMDB (Internet Movie Database) reitingas svyravo nuo stiprios pradžios, tačiau galiausiai nusistovėjo ties 7.8/10 (vertinant apie 150 000 vartotojų). Šis rezultatas rodo, kad filmas yra pripažintas kaip kokybiškas ir geras, nors ir nepasiekė aukščiausių Del Toro šedevrų (pvz., „Pano labirinto“) įvertinimų.
- Nors tikslūs skaičiai gali kisti, „Rotten Tomatoes“ kritikų konsensusas (įvertinimas pagal kritikų atsiliepimus) buvo 82 % (angl. Certified Fresh). Tai patvirtina, kad dauguma ekspertų vertina filmą palankiai, ypač pabrėždami vizualinį stilių ir gilią tematiką.
- „Rotten Tomatoes“ žiūrovai buvo šiek tiek kuklesni – jų vertinimai siekia apie 75–78 %. Šis nedidelis atotrūkis nuo kritikų rodo, kad nors vizualiai filmas patrauklus, kai kurie žiūrovai tikėjosi labiau tradicinio siaubo žanro, o ne lėtos gotikinės melodramos.
Apskritai, „Frankenstein“ (2025) vertinimas kino svetainėse yra stabiliai aukštas, patvirtinantis, kad tai sėkminga ir žiūrovų pripažinta klasikinės istorijos adaptacija.

Kino kritikų ir ekspertų nuomonė apie Frankenstein filmą
Režisieriaus Guillermo del Toro (Giljermo del Toro) ilgai lauktas „Frankenšteino“ (2025) filmas sulaukė iš esmės teigiamų atsiliepimų, tačiau kritikai akcentavo, kad ši versija yra labiau vizualinis triumfas ir emocionali tragedija nei baisus siaubo filmas, o mišrūs rezultatai atspindi didelius lūkesčius, keltus šiam „svajonių projektui“.
Vizualinis stilius ir dizainas
- Kritikai vieningai gyrė filmo vizualinę estetiką. Jis apibūdinamas kaip prabangus gotikinis saldainis akims (Gothic Eye Candy), pilnas detalių, sodrių spalvų ir Del Toro braižui būdingos makabriškos grožio. Dėl gausaus ir stilingo apipavidalinimo buvo rekomenduojama filmą žiūrėti dideliame ekrane.
- Filmo gamyba įvardijama kaip nepaprasta (no-expense-spared), su įspūdingais praktiniais ir kompiuteriniais efektais, nors kai kurie kritikai pastebėjo, kad vizualinis šou kartais užgožia niuansus ir sukuria šiek tiek dirbtinumo jausmą.
Tamsiausia širdis: monstras ir temos
- Kaip ir būdinga Del Toro stiliui, filmas suteikia balsą atstumtiesiems. Kritikai pabrėžė, kad Padaras (akt. Jacob Elordi) yra tikrasis filmo herojus. Elordi vaizduoja ne žiaurų piktadarį, o jautrią, protingą, bet apleistą figūrą, puikiai perteikdamas tiek pabaisos pažeidžiamumą, tiek įsiūtį.
- Ši adaptacija nagrinėja gilesnius filosofinius klausimus: kas yra tikrasis monstras, moralinę kūrėjo atsakomybę, paveldėtą traumą ir atleidimo temas. Pasak apžvalgininkų, Del Toro nukreipia pasakojimą nuo siaubo į tragišką melodramą ir filosofinį pokalbį apie žmogaus esmę bei santykį su mirtimi.
- Labai sėkmingu elementu įvardinamas pasakojimo perjungimas į Padaro požiūrio tašką, nors atkreipta dėmesį, kad šis metodas naudotas jau originaliame romane.
Aktorių darbas ir trūkumai
- Aktoriaus Oskaro Aizeko, vaidinančio Viktorą Frankenšteiną, darbas apibūdinamas kaip manijakinis ir besiribojantis su melodramiškumu, tačiau tinkantis gotikiniam pasauliui.
- Kai kuriems kritikams filmas pasirodė esąs šiek tiek ištemptas ar nuobodokas tose dalyse, kurios skirtos tik kūrimo procesui. Taip pat buvo nuogąstaujama, kad filmas, nors ir vizualiai stulbinantis, kartais paaukoja niuansus spektaklio labui.

Apibendrinant, „Frankenstein“ (2025) yra didinga, jaudinanti ir vizualiai įsimintina klasikos interpretacija, kurioje Jacob Elordi atlieka karjeros vertą vaidmenį, o Guillermo del Toro dar kartą įrodo savo gebėjimą kurti gotikinio stiliaus šedevrus.
Frankenstein: žiūrovų atsiliepimai
Bendras žiūrovų vertinimas dažnai koreliuoja su kritikų nuomone, tačiau labiau akcentuoja filmo emocinį poveikį, vizualinį grožį ir ištikimybę gotikinio siaubo žanro elementams, kuriuos kai kurie kritikai laikė švelnesniais.
Emocinis poveikis ir personažai
- Dauguma žiūrovų išreiškė didelę užuojautą ir empatiją pabaisai. Elordi vaizduojamas Monstras apibūdinamas kaip širdies plakimas filmo centre, o jo pažeidžiamumo ir ilgesio scenos sulaukė stipriausios emocinės reakcijos. Daugelis Padarą vadino „ne monstras, o auka“.
- Viktoro Frankenšteino personažas vertinamas kaip tragiškas, bet baisiai arogantiškas herojus. Žiūrovai atkreipė dėmesį į tai, kaip puikiai perteikiama jo ambicija ir vėlesnė išpažintis Arktyje, suteikianti gilią uždarymo emociją visai istorijai.
- Visuomenė plačiai gyrė Guillermo del Toro režisūrą. Filmas dažnai apibūdinamas kaip vizualiai stulbinantis, nuostabiai apšviestas ir estetiškas. Daugeliui žiūrovų šis vizualinis stilius pateisino lūkesčius, susijusius su režisieriaus vardu.
Populiarumas ir ištikimybė originalui
- Gerbėjai, skaitę originalų Mary Shelley romaną, džiaugėsi, kad Del Toro nesistengė pakartoti ankstesnių filmų versijų, o giliai įsigilino į knygos temas, ypač į Padaro intelekto vystymąsi ir jo atstūmimo skausmą.
- Kaip ir kritikai, kai kurie žiūrovai nurodė, kad filmas galėjo būti šiek tiek per ilgas ir vietomis lėtas, ypač ankstyvosiose „kūrimo“ scenose.
- Filmas stipriai rekomenduojamas tiek gotikinės literatūros, tiek Guillermo del Toro kūrybos gerbėjams, apibendrinant jį kaip puikų klasikinės istorijos atnaujinimą.
Bendras sutarimas: Žiūrovai filmo „Frankenstein“ (2025) vertinimą pakėlė aukštai, iš esmės sutikdami su kritikais, kad tai yra emociškai sodrus, vizualiai kerintis ir labai gerai suvaidintas filmas.
