Lietuvių mitologija slepia daugybę įdomių istorijų ir gilių prasmių, o viena įspūdingiausių dievybių – deivė Austėja, kurios įtaka aprėpė ne tik bičių pasaulį, bet ir šeimos, motinystės bei vaisingumo sferas. Nors istoriniuose šaltiniuose jos vardas paminėtas tik kartą, jos reikšmė mūsų protėvių kultūrai buvo milžiniška.
Austėja: daugiasluoksnė deivės prigimtis
Deivės vardas glaudžiai susijęs su žodžiu „austi“, tačiau ne įprasta audimo prasme. Senovės lietuviai pastebėjo panašumą tarp audėjos darbo ir bičių korių kūrimo – abiejuose procesuose gimsta sudėtingi, taisyklingi raštai. Taip Austėja tapo ne tik bičių, bet ir kūrybinio proceso globėja.
Austėja buvo laikoma universalia deive, globojančia kelias svarbias gyvenimo sritis. Visų pirma, ji buvo bičių ir žydinčios augalijos globėja, užtikrinanti medaus gausą ir bičių šeimų klestėjimą. Antra, ji globojo šeimą, ypač moteris – nėščiąsias ir gimdyves. Trečia, ji buvo vaisingumo ir gyvybės tęstinumo simbolis.
Deivė Austėja saugojo nėščiąsias, padėjo gimdyvėms, globojo jaunas šeimas. Tikėta, kad deivės palaiminimas užtikrina ne tik šeimos gausą, bet ir jos narių darną bei gerovę. Kaip bitės avilyje gyvena darniai ir organizuotai, taip ir žmonių šeima, globojama Austėjos, turėjo būti vieninga ir darni. Šis paralelizmas tarp bičių ir žmonių bendruomenių buvo vienas svarbiausių Austėjos simbolikos aspektų.
Šventieji bičių papročiai ir Austėjos garbinimas
Mūsų protėviai bites laikė ypatingomis būtybėmis – Austėjos pasiuntinėmis. Tikėta, kad jos supranta žmonių kalbą, gali numatyti ateitį ir net giedoti. Prie bičių reikėjo elgtis pagarbiai – vyrai nusiimdavo kepures, buvo draudžiama keiktis ar bartis. Net bitės mirtis buvo traktuojama kitaip nei kitų gyvūnų – jos buvo laidojamos kaip žmonės.
Bičkopio šventė – ypatingas Austėjos pagerbimas
Rugpjūčio viduryje vykdavusi bičkopio šventė buvo vienas svarbiausių Austėjos garbinimo momentų. Ji prasidėdavo maldomis Austėjai ir jos dieviškajai porai Bubilui. Pirmasis medaus korys būdavo aukojamas – dalinamas bendruomenės nariams, ypač vaikams ir vargšams, taip užsitikrinant deivės palankumą. Tikėta, kad kuo dosniau bus dalijamasi pirmuoju medumi, tuo gausesnis bus kitų metų derlius. Šventės metu būdavo atliekamos ypatingos apeigos – šlakstomi aviliai švęstu vandeniu, smilkomi žolynais, kartojamos specialios maldos ir užkalbėjimai.
Austėja ir Bubilas kartu simbolizavo tobulą harmoniją – moteriškojo ir vyriškojo prado susijungimą bitininkystės pasaulyje. Jei Austėja rūpinosi vaisingumu ir šeimos gerove, tai Bubilas buvo susijęs su praktine bitininkystės puse. Kartu jie įkūnijo visą bičių gyvenimo ciklą ir jo svarbą žmonių gyvenime.
Bičiulystės tradicija – Austėjos palaiminta sąjunga
Ypatingą reikšmę turėjo bičiulystės tradicija – žmonių, kartu prižiūrinčių bites, ryšys. Tikėta, kad šį ryšį laimina pati Austėja, todėl bičiuliai turėjo laikytis aukštų moralinių standartų. Bičiulystė reiškė ne tik bendrą bičių priežiūrą, bet ir gilų dvasinį ryšį, tarpusavio pagalbą ir paramą.
Bičių deivės pasaulio mitologijoje
Bitės nuo seno buvo gerbiamos daugelio tautų kultūrose kaip darbštumo, vaisingumo ir gamtos harmonijos simboliai. Neatsitiktinai kai kuriose mitologijose egzistuoja dievybės, globojančios bites ir medų. Lietuvių mitologijoje šią svarbią vietą užima Austėja – bičių ir šeimos gerovės deivė. Ji simbolizuoja ne tik medaus surinkimą, bet ir gamtos klestėjimą, vaisingumą bei šeimos darną. Tačiau Lietuva nėra vienintelė šalis, turinti tokią dievybę.
Graikų mitologijoje bičių globėja laikoma nimfa Melissa. Pasak legendų, būtent ji pirmoji išmokė žmones rinkti medų. Graikų kalboje jos vardas reiškia „bitė“. Kitur Europoje, Samių mitologijoje, egzistuoja saulės deivė Beaivi, kurios sugrįžimas simbolizuoja gamtos atgimimą, žydėjimą ir bičių sugrįžimą į laukus. Majų kultūroje bičių ir medaus dievu buvo laikomas Ah-Muzen-Cab, kuris buvo siejamas su vaisingumu bei žemdirbyste.
Indų mitologijoje egzistuoja deivė Bhramari, kurios vardas reiškia „bičių deivė.“ Ji pasitelkdavo bičių spiečius, kad apsaugotų pasaulį nuo blogio jėgų. Skandinavų mitologijoje Freja, meilės ir vaisingumo deivė, taip pat buvo susijusi su bitėmis ir medumi, kurie skandinavams simbolizavo išmintį bei įkvėpimą.
Tokie mitologiniai personažai rodo, kaip bitės buvo neatsiejama žmonių gyvenimo dalis. Jos simbolizavo ne tik medų kaip vertingą maistą, bet ir gamtos dovaną, kurią reikia globoti. Nepaisant kultūrinių skirtumų, bičių ir medaus globėjos įvairiose pasaulio tradicijose įkūnijo harmoniją, gyvenimo klestėjimą bei gamtos ciklų svarbą.
Deivės Austėjos simbolika šiandien
Nors šiandien mažai kas tiki deivių galia, deivės Austėjos įtaka vis dar jaučiama lietuvių kultūroje. Jos simbolika primena mums apie harmoniją tarp žmogaus ir gamtos, šeimos vertybių svarbą ir bendruomeniškumo galią. Bičiulystės tradicija išliko gyva mūsų kalboje, o pagarbus požiūris į bites tampa ypač aktualus šiandien, kai šie gyvybiškai svarbūs vabzdžiai susiduria su išnykimo grėsme.
Austėjos istorija moko mus, kad harmonija tarp žmogaus ir gamtos, tarp bendruomenės narių yra esminė gerovės sąlyga. Ji primena, kad tikroji jėga slypi ne individualiuose siekiuose, o bendruomenės vienybėje ir darnoje su gamta. Galbūt šiandien, kai pasaulis susiduria su ekologinėmis krizėmis ir bendruomeniškumo nykimu, verta prisiminti šios išmintingos deivės mokymą apie harmoniją, pagarbą ir bendrystę.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/austeja-1/
- https://www.buzzaboutbees.net/goddess-of-bees.html
- http://goddessschool.com/magickalbee.html
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
