Žili plaukai – daugeliui tai neišvengiamas senėjimo požymis, kurio vieni bijo labiau nei kitų. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia stebinančius faktus: žilstantys plaukai gali būti kur kas daugiau nei tik amžiaus ženklas. Mokslininkai dabar įrodinėja, kad plaukų žilimas gali būti organizmo apsauginis mechanizmas nuo vėžio, o kai kuriais atvejais šis procesas netgi gali būti atstatomas. Štai kelios įdomiausios mokslininkų atrastos žilų plaukų paslaptys.
Žili plaukai kaip apsauga nuo vėžio
Pelių tyrimai, paskelbti 2025 metų spalį prestižiniame žurnale „Nature Cell Biology“, atskleidė stebinantį atradimą: žilumas gali būti organizmo būdas kovoti su vėžiu. Tokijo universiteto mokslininkai, vadovaujami profesorės Emi Nishimura, tyrė melanocitų kamienines ląsteles – tas pačias, kurios atsakingos už plaukų spalvos gamybą.
Tyrimai parodė, kad vėžį sukeliantys veiksniai aktyvuoja natūralų gynybinį mechanizmą, paskatinantį ankstyvą žilimą, bet taip pat sumažinantį vėžio atvejų skaičių. Kai melanocitų kamieninės ląstelės patiria DNR pažeidimą dėl jonizuojančios spinduliuotės ar kitų veiksnių, jos aktyvuoja ląstelių senėjimo procesą. Tai reiškia, kad ląstelės nustoja dalintis ir daugintis.
Rezultatas? Plaukų folikulai netenka pigmento šaltinio – atsiranda žili plaukai. Bet svarbiausia, kad šis mechanizmas neleidžia pažeistai DNR persiduoti į naujas ląstelių kartas, taip mažindamas vėžio riziką.
Įdomu tai, kad ne visi kancerogenai veikia vienodai. Kai kurie cheminiai kancerogenai, kaip antai DMBA (plačiai naudojamas vėžio tyrimuose), apeina šią apsauginę sistemą. Vietoj to, kad aktyvuotų senėjimo procesą, jie įjungia konkuruojantį ląstelių kelią, kuris leidžia plaukų folikulams išlaikyti savo kamieninių ląstelių atsargas ir gebėjimą gaminti pigmentą net ir po DNR pažeidimo. Plaukai išlaiko savo spalvą, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai veda prie navikų formavimosi.
Dėl streso tikrai žilstame, tačiau tai gali būti laikina
Seną patarlę apie tai, kad nervinės įtampos rezultatas – žili plaukai, mokslininkai galutinai patvirtino tik 2021 metais. Kolumbijos universiteto tyrimas, paskelbtas žurnale „eLife“, pateikė pirmą kiekybinį įrodymą, kad psichologinis stresas tikrai gali sukelti žilų plaukų atsiradimą.
Bet dar įdomiau – šis procesas gali būti atstatomas! Mokslininkai išanalizavo 14 savanorių plaukus ir palygino juos su jų streso dienoraščiais. Kai plaukai buvo palyginti su streso laikotarpiais, paaiškėjo nuostabūs dalykai: vienam asmeniui po atostogų penki plaukai jo galvoje sugrįžo į tamsesnę spalvą.
Tyrimo vyresnysis autorius Martinas Pikardas paaiškina, kad plaukai – tarsi medžio žiedai – saugo informaciją apie mūsų biologinę istoriją. Kol plaukas auga po oda, jį veikia streso hormonai ir kiti veiksniai. Kai plaukai išauga iš galvos odos, šie poveikiai susikristalizuoja į stabilią formą.
Tyrimas atskleidė, kad žiluose plaukuose padidėja baltymų, susijusių su energijos apykaita, mitochondrijomis ir antioksidantais, kiekis. Tai rodo, kad stresas keičia metabolinius procesus plaukų folikuluose.
Žili plaukai: kodėl ne visi gali atstatyti plaukų spalvą
Deja, nors tyrimas ir suteikia vilties, ne visi galės pasinaudoti šia streso sumažinimo „paslaptimi“. Mokslininkai mano, kad plaukas turi pasiekti tam tikrą ribą, kad taptų žilas. Vidutiniame amžiuje, kai plaukas yra netoli tos ribos dėl biologinio amžiaus ir kitų veiksnių, stresas jį pastumia per ribą ir jis pražyla.
Vadinasi, jei plaukai jau žili dešimtmečius, atostogos tikrai nesugrąžins jiems buvusios spalvos. Bet jaunesniems žmonėms, kurių plaukai ką tik pradėjo žilti, streso sumažinimas gali laikinai sustabdyti ar net atkurti procesą.
Kaip plaukai praranda spalvą
Plaukų spalva daugiausia priklauso nuo pigmento, žinomo kaip melaninas. Melaniną plaukuose gamina ląstelės, vadinamos melanocitais, kurios įleidžia pigmento į kiekvieną augantį plaukelį. Šios ląstelės apsistojusios šalia plaukų folikulų – odos dalių, iš kurių išauga plaukai.
2023 metų tyrimas žurnale „Nature“ parodė įdomų dalyką: melanocitų kamieninės ląstelės iš tiesų migruoja aukštyn žemyn plaukų folikule. Ląstelėms senstant, ši migracija sustoja, o tai lemia mažesnį melanocitų kiekį ir žilstančius plaukus. Tai atveria galimybę ateityje bandyti „pažadinti“ šias neaktyvias ląsteles ir potencialiai atkurti pigmentaciją.
Žili plaukai: kaip gali padėti daržovės?
Nagojos universiteto mokslininkai 2025 metų pradžioje paskelbė įdomų atradimą: natūralus junginys liuteolinas, randamas salieruose, brokoliuose ir kituose augaluose, gali stabdyti juodų plaukų žilimą. Tyrimuose su pelėmis nustatyta, kad liuteolino vartojimas padėjo sušvelninti endotelino ir B tipo endotelino receptorių kiekio sumažėjimą, dėl to pagerėjo melanocitų kamieninių ląstelių funkcija.
Rezultatai buvo įspūdingi: pelėms, kurių oda buvo tepama liuteolinu 16 savaičių, žili plaukai susiformuodavo rečiau nei kontrolinėje grupėje. Nors dar reikia atlikti bandymus su žmonėmis, tai suteikia vilties, kad ateityje gali būti sukurtos natūralios priemonės kovai su žilimu.
Genetika ir gyvenimo būdas
Dažniausiai pirmi žili plaukai atsiranda 30 metų amžiuje arba šiek tiek vėliau. Yra žinomas principas 50/50/50: būdami 50 metų, 50 procentų žmonių turi 50 procentų žilų plaukų. Tačiau mokslininkai, patikrinę šią taisyklę, nustatė tikslesnius skaičius: 74 procentai žmonių nuo 45 iki 65 metų vidutiniškai turi 27 procentus žilų plaukų.
Genetika atlieka svarbų vaidmenį – jei jūsų tėvai ar seneliai anksti pradėjo žilti, yra didesnė tikimybė, kad žilti pradėsite anksčiau laiko. Mokslininkai nustatė konkrečius genus, susijusius su žilstančiais plaukais, įskaitant IRF4, kuris dalyvauja reguliuojant melanino gamybą.
Bet ne vien genetika lemia žilimą. Rūkymas yra vienas stipriausių veiksnių – remiantis 2013 metais atliktu tyrimu, rūkaliai 2,5 karto dažniau yra linkę į ankstyvą žilimą nei nerūkantieji. Taip pat vitamino B12 stoka gali sukelti ne tik ankstyvą žilimą, bet ir plaukų slinkimą, nors šiuo atveju pigmento praradimą galima atstatyti.
Netikėti žilų plaukų privalumai
Nors žili plaukai dažnai siejami su senatve, kai kurie tyrimai rodo netikėtus privalumus. Genetiniai tyrimai rodo, kad ankstyvos sidabrinės sruogos yra susijusios su neurologiniu išprusimu, spartesniu nervų apdorojimu ir stipriu ląstelių prisitaikymu. Tai reiškia, kad genetiniai variantai, lemiantys ankstyvą žilimą, kartais gali būti susiję su geresniais kognityviniais gebėjimais.
Be to, ankstyvas žilų plaukų atsiradimas gali reikšti padidėjusį imunologinį atsparumą, kai tam tikros genetinės variacijos koreliuoja su stipriomis uždegiminėmis reakcijomis ir spartesniais ląstelių atkūrimo mechanizmais.
Ką daryti su žilais plaukais?
Nors mokslas sparčiai žengia į priekį, kol kas nėra veiksmingo būdo visiškai atstatyti žilų plaukų spalvą. Geriausias būdas kovoti su žilais plaukais vis dar yra plaukų dažymas. Tačiau supratimas apie žilų plaukų biologiją atveria naujas perspektyvas.
Kad sulėtintumėte žilimo procesą, svarbu:
- reguliariai tikrinti sveikatą ir skydliaukės funkciją;
- užtikrinti pakankamą B grupės vitaminų, ypač B12, vartojimą;
- mesti rūkyti arba niekada nepradėti;
- mokėti valdyti stresą ir rasti būdų atsipalaiduoti;
- vartoti antioksidantais turtingų maisto produktų.
Žili plaukai – tai ne tik senėjimo požymis. Tai sudėtingas biologinis procesas, kuris gali veikti kaip organizmo apsauga nuo vėžio ir atspindėti mūsų psichologinę būklę. O supratimas, kad kai kuriais atvejais šis procesas gali būti atstatomas, suteikia vilties, kad senėjimas nėra visiškai neišvengiamas vienpusis kelias. Galbūt ateityje mokslininkai sukurs efektyvius būdus ne tik sulėtinti, bet ir atkurti natūralią plaukų spalvą, pasinaudodami šiomis naujausiomis žiniomis apie plaukų biologiją.
Šaltiniai:
- https://www.livescience.com/health/ageing/gray-hair-may-have-evolved-as-a-protection-against-cancer-study-hints
- https://www.popularmechanics.com/science/health/a70201936/gray-hair-could-be-reversible-research/
- https://www.sciencedaily.com/releases/2025/10/251025084553.htm
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC12182098/
- https://www.emjreviews.com/general-healthcare/news/hair-greying-may-protect-against-melanoma-study-suggests/
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
