Du Draugai ir Jų Miškas. „Aš jo rankos, jis – mano akys“

Du draugai ir miškas

 

Du draugai kasdien nešini įrankiais žygiuoja į darbą. Yeli kaime (Kinija), aštuonių hektarų plote, nuomojame iš valstybės, jie sodina medžius. Kas čia tokio, sakysite? Ogi tai, jog vienas iš jų yra aklas, o kitas – neturi rankų…

Jia Haixia ir Jia Wenqi tą patį kelią kasdien mina jau daugiau negu trylika metų. Vyrai užsimojo pasodinti kuo daugiau medžių. Ir ne vien dėl gražesnės aplinkos – jų miškas tarnauja ir kaip apsauga kaimui nuo potvynių.

Abu darbininkai draugais tapo jau nuo mokyklos laikų, kuomet sėdėjo viename suole. Haixia jau nuo gimimo nematė kairiąja akimi, o 2000 metais nelaimingo atsitikimo darbe metu prarado ir dešinę akį. Jo draugas Wenqi rankų neteko būdamas dar visai vaikas. Jis pagriebė ant grindų besimėtantį neizoliuotą aukštos įtampos kabelį. Kadangi nelaimė atsitiko tolimoje vaikystėje, vyras sako jau ir neatsimenantis savo gyvenimo, turint rankas. Net ir be jų jis kasdien žaisdavo, mokydavosi kartu su kitais vaikais, padėdavo tėvams nudirbti įvairius darbus. Rašyti bei siuvinėti išmoko kojų pirštais. Tuo tarpu Haixia regėjimo praradimas paveikė labai stipriai. Jis nebegalėjo toliau dirbti fabrike. O kai susirgo jo žmona, šeima liko visai be pajamų.

Tuomet tarsi pats likimas abu vyrus suvedė į darbą miške. Kadangi po vieną dirbti jie negali, į mišką likimo draugai keliauja vienas kito padedami. Wenqi rodo kelią, O Haixia eina jam iš paskos, laikydamasis už jo tuščios rankovės. Kuomet reikia kirsti upę, jis užsikaria porininkui ant pečių. Kitų kaimo gyventojų toks vaizdas jau seniai nebestebina. Iš pradžių jie gana skeptiškai žiūrėjo į vyrų pasirinkimą dirbti tokį darbą. Niekas netikėjo jog jiems kas nors išeis, nes abu yra neįgalūs. Tačiau nepaisant to, draugai nepasidavė ir siekė užsibrėžto tikslo.

Kai pradėjo, upės pakrantėje beveik nebuvo medžių. O štai dabar jų ten žaliuoja jau daugiau nei 10000. Vyrai nė nesirengia ties tuo skaičiumi apsistoti. Jiems šis darbas – tai ne vien pragyvenimo šaltinis, bet ir hobis. Niekas netikėjo, jog tai įmanoma. Tačiau bendromis abiejų pastangomis iki tol dykviete buvusi vietovė per kelis metus sužaliavo. Nuo tada vietiniai gyventojai pakeitė savo nuomonę ir taipogi prisideda prie šios kilnios misijos.

 

Du vyrai ir jų miškas

13 metų be išeiginių tuo pačiu keliu

Darbas – ne iš lengvųjų

Darbas – ne iš lengvųjų

Kartu viskas įmanoma

Kartu viskas įmanoma

„Aš jo rankos, jis – mano akys“

„Aš jo rankos, jis – mano akys“

VIDEO:

 

Kitos įdomybės